VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės darbo tvarkos taisyklės

 PATVIRTINTA

Direktoriaus 2011-09-01 įsakymu Nr.59

            VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS ROKIŠKIO PSICHIATRIJOS LIGONINĖS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

 I.  BENDROSIOS NUOSTATOS

 

  1. Viešoji įstaiga Rokiškio psichiatrijos ligoninė (toliau tekste ligoninė arba įstaiga) yra Lietuvos nacionalinės sistemos viešoji asmens sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros specializuotas paslaugas gyventojams pagal sutartis su užsakovais.
  2. Įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, turintis teisinį, finansinį, organizacinį ir ūkinį savarankiškumą, savo antspaudą ir sąskaitas bankuose. Jos steigėjas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija.
  3. Įstaigos veiklos tikslas ir uždaviniai, pareigos ir teisės įgyvendinami jos darbuotojų kolektyvo – administracijos ir kitų įstaigos darbuotojų darbine veikla.
  4. Įstaigos administracijai ir visam įstaigos darbuotojų kolektyvui vadovauja įstaigos vadovas – direktorius.  Jis steigėjo yra įgaliotas atlikti darbdavio funkcijas.
  5. Direktorius turi pavaduotojus, atsakingus už atskiras veiklos sritis.
  6. Įstaigą sudaro atskiri struktūriniai padaliniai – skyriai. Skyriui vadovauja viešojo konkurso būdu paskirtas skyriaus vedėjas.
  7. Įstaigos administracija yra įstaigos įstatuose numatytas valdymo organas, kuris organizuoja įstaigos veiklą ir ją vykdo. Įstaigos administraciją sudaro: direktorius, pavaduotojai ir skyrių vedėjai.
  8. Šios ligoninės darbo tvarkos taisyklės reglamentuoja darbdavio ir darbuotojų teises ir pareigas, darbo ir poilsio laiką ligoninėje, darbo apmokėjimą, ginčų sprendimo tvarką, kitus darbdavio ir darbuotojų tarpusavio santykius bei darbo santykius su trečiais asmenimis.

 

II.  DARBUOTOJŲ PRIĖMIMO Į DARBĄ IR ATLEIDIMO TVARKA

  1. Dirbti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje galima sudarius darbo sutartį su darbdaviu, t.y. nustatyta rašytine forma susitarus dėl darbo sąlygų .
  2. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis).
  3. Į ligoninės padalinių vadovų pareigas pretendentai priimami viešojo konkurso tvarka arba išlaikę kvalifikacinį egzaminą, esant tik vienam konkurso reikalavimus atitinkančiam kandidatui.
  4. Priimamas dirbti asmuo turi pateikti darbdavio įgaliotam atstovui asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, išsimokslinimą, profesinį pasirengimą patvirtinantį dokumentą, atskirais atvejais, priklausomai nuo pareigų specifikos, gali būti paprašyta ir kitų dokumentų.  Jeigu asmeniui nustatytas neįgalumas, privalo pateikti neįgalumo pažymėjimą.
  5. Asmenys, kurie pareiškė norą dalyvauti viešuose konkursuose, norėdami įsidarbinti 11 punkte numatytose pareigose, privalo pateikti konkurso reikalavimuose aptartus dokumentus ir konkurso atrankos komisijos papildomai pareikalautus dokumentus arba duomenis.
  6. Sudarant darbo sutartį darbdavio įgaliotas asmuo privalo supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, pareiginiais nuostatais, ligoninės vidaus  taisyklėmis, darbų saugos, priešgaisrinės ir civilinės saugos instrukcijomis, kitais darbovietėje galiojančiais dokumentais, reglamentuojančiais jo darbą, šiomis taisyklėmis.
  7.  Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui jį identifikuojantį dokumentą – darbo pažymėjimą, kurį darbuotojas privalo nešiotis ar laikyti darbo metu darbdavio arba jo įgalioto asmens nurodytoje darbo vietoje.
  8. Darbo sutartis gali būti nutraukta tik LR darbo įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka.
  9. Darbuotojas, norėdamas savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį, apie tai turi pranešti darbdavio atstovui raštu ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų.
  10. Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos.  Vėliau jis gali atšaukti savo prašymą tik darbdaviui sutikus.
  11. Nutraukdamas darbo sutartį, darbuotojas privalo atsiskaityti su įstaiga už patikėtas jam dirbant materialines vertybes.   Nutraukdamas darbo sutartį darbuotojas privalo teisės ir personalo skyriui grąžinti darbo pažymėjimą, atstuminę apsaugos sistemų kortelę (jeigu tokią turi) ir pasirašyti darbo sutartį.
  12. Pakeitus darbo sutarties sąlygas (darbo vieta ir darbo funkcijos) reikalingas raštiškas darbuotojo sutikimas. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas privalomas darbdavio pranešimas, kuris įteikiamas prieš mėnesį laiko.
  13. Ligoninėje leidžiama dirbti papildomą darbą arba eiti antraeiles pareigas, jeigu to nedraudžia įstatymai arba kiti teisės aktai, o bendra darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.

 

 III. DARBO IR POILSIO LAIKAS

 

22. Vadovaujantis LR įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei Sveikatos apsaugos ministro    įsakymais reglamentuojančiais darbuotojų darbo ir poilsio laiką, ligoninėje nustatyta darbo ir poilsio laiko tvarka.

23. Darbuotojai, dirbantys 5 dienų darbo savaitėje, dirba 40 valandų per savaitę. Jie darbą pradeda 8 val. 00 min. ir baigia 16 val. 45 min., penktadienį – 15 val. 30 min.  Pietų  pertrauka 12 val. 00 min. iki 12 val. 30 min.

24. Sutrumpintas darbo laikas taikomas:

24.1. Medicinos personalui: gydytojams, slaugytojoms, sanitarams, farmacijos, klinikinės laboratorijos darbuotojams, dezinfekuotojui, jie dirba 38 valandas per savaitę.

24.2.  Psichologams, socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams, dirbantiems 5 dienų darbo savaitėje, dirba 38 valandas per savaitę. Šie darbuotojai darbą pradeda 8 val 00 min. ir baigia 16 val. 06 min.  Pietų  pertrauka 12 val. 00 min. iki 12 val. 30 min.

25. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais arba šalims susitarus darbuotojai gali dirbti ne visą darbo laiką. Darbas tokiais atvejais apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.

26. Darbuotojams nustatoma penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis šeštadienį ir sekmadienį.

27. Slaugytojoms, sanitarams, budintiems skyriuose po įstaigos darbo valandų, naktimis, poilsio ir švenčių dienomis darbo tvarka nustatoma darbo grafikais, kurie derinami su profsąjungos atstovais ir tvirtinami įstaigos vadovo. Darbuotojai supažindinami prieš dvi savaites iki grafikų įsigaliojimo. Šių darbuotojų darbo laikas gali būti iki 24 valandų per parą, o poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. Darbo grafikai sudaromi taip, kad nebūtų pažeista nustatyta bendra darbo valandų norma per apskaitinį laikotarpį. Apskaitinio laikotarpio trukmė – mėnuo. Esant poreikiui gali būti įvesta suminė darbo laiko apskaita. Apskaitinio laikotarpio trukmė – keturi mėnesiai.

28. Dirbti viršvalandinius darbus ligoninėje draudžiama. Išimtinais atvejais darbdavys gali skirti dirbti viršvalandinius darbus, kurie aptarti LR Darbo kodekso 151 ir 150 str. nustatytomis sąlygomis bei tvarka.

29. Viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę. Ši norma taikoma: direktoriui, direktoriaus pavaduotojams ir skyrių vedėjams.

30. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus darbuotojus, dirbančius sutrumpintą darbo laiką.

31. Norėdamas laikinai  išvykti  iš ligoninės darbo metu,  darbuotojas rašo prašymą, suderina su skyriaus vedėju, jiems nesant su budinčiu gydytoju, suderintą prašymą perduoda skyriaus vyresniajai slaugos administratorei, jai nesant, pamainos slaugytojai, kurios prašymą nedelsiant pristato į teisės ir personalo skyrių, poilsio ar švenčių dienomis prašymą pristato iškart po poilsio ar švenčių dienos pirmą darbo dieną. Skyriaus darbuotojas, palikdamas darbo vietą, informuoja pamainos kolegas ir perduoda jiems stebėti ir prižiūrėti jam priskirtų palatų pacientus.

Kitų skyrių darbuotojai laikiną  išvykimą apiformina raštu, suderina su skyriaus vedėju ir prašymą pateikia teisės ir personalo skyriui.

Išimtinais atvejais neatvykti į darbą ar pasikeisti direktoriaus patvirtintą darbo grafiką galima tik ligoninės administracijos leidimu. Darbuotojas pateikia prašymą raštu, nurodydamas priežastį dėl kurios negali atvykti į darbą,  skyriaus vedėjui ir vyresniajai slaugos administratorei dėl galimybės pakeisti darbo grafiką, prašymą su skyriaus administracijos parašais pristato į teisės ir personalo skyrių.

32. Gydytojai specialistai ne dažniau kaip kartą per savaitę privalo budėti ligoninėje pasibaigus darbo dienai.  Jeigu budėjimo arba bendra darbo dienos ir budėjimo trukmė viršija 12 valandų, budėjusiam gydytojui suteikiamas 24 valandų poilsis.

33. Ypatingais atvejais darbdavys gali pavesti darbuotojui budėti įstaigoje arba namuose pasibaigus darbo dienai, o taip pat poilsio ir švenčių dienomis.  Budėjimas pavedamas, atliekamas ir už jį apmokama LR Darbo kodekso 155 str. nuostatų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

34. Ligoninės darbuotojams pailsėti ir pavalgyti suteikiama pusės valandos pertrauka nuo 12 val. 00 min. iki 12 val.30 min. Darbuotojai šią pertrauką naudoja savo nuožiūra ir jos metu gali palikti darbo vietą.  Pertrauka į darbo laiką neįskaitoma.

35. Medicinos darbuotojams dirbantiems pagal budėjimo grafikus (šių taisyklių 27 punktas) suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.  Pertraukų grafikai turi būti suderinti taip, kad būtų užtikrintas sklandus darbas skyriuje.

36. Poilsio (šeštadienį, sekmadienį) ir švenčių dienomis ligoninės darbuotojai nedirba, išskyrus atvejus aptartus šių taisyklių 27; 32; 33 punktuose.

37. Dirbti poilsio ir švenčių dienomis darbuotojams gali būti pavesta įstaigos direktoriaus įsakymu išimtiniais atvejais esant ypatingoms aplinkybėms.  Už darbą poilsio ir švenčių dienomis apmokama įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

38. Darbuotojams pailsėti ir darbingumui susigrąžinti suteikiamos kasmetinės apmokamos atostogos. Jos yra minimalios, pailgintos ir papildomos.

39. Pailgintos atostogos suteikiamos medicinos darbuotojams: gydytojams, slaugytojoms, sanitarams, psichologams, socialiniams darbuotojams, socialinių darbuotojų padėjėjams, laborantams, laboratorinės diagnostikos specialistams, farmacijos specialistams, dezinfekuotojams – 36 kalendorinės dienos.

40. Papildomos atostogos suteikiamos LR darbo kodekso 168 str. numatytais pagrindais.

Už ilgalaikį nepertraukiamą darbą toje darbovietėje suteikiamos tokia tvarka: darbuotojams, turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, – 3 kalendorinės  dienos, už  kiekvienų  paskesnių  5 metų  darbo  stažą  toje darbovietėje – 1 kalendorinė diena.

41. Darbuotojams, turintiems teisę gauti kasmetines pailgintas ir kasmetines papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik kasmetinės pailgintos atostogos, arba nustatyta tvarka prie kasmetinių minimaliųjų atostogų pridėtos kasmetinės papildomos atostogos.

42. Atostogos suteikiamos pagal iš anksto sudarytus ir patvirtintus atostogų grafikus iškart visos trukmės arba darbuotojo pageidavimu dalijamos, tačiau viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų.

Kasmetinių atostogų darbuotojas gali būti išleidžiamas ne pagal grafiką tik esant svarbioms aplinkybės. Atostogų laiko pakeitimai turi būti suderinti su skyriaus vedėju ir teisės ir personalo skyriumi.

43. Perkelti kasmetines atostogas galima tik darbuotojo prašymu arba sutikimu.

44. Ligoninės darbuotojams užtikrinamos visos darbo ir poilsio lengvatos, kurios šiose taisyklėse neaptartos, bet nustatytos LR įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose ar kituose teisės aktuose.

45. Darbuotojui prašant dėl svarbių priežasčių, administracijai leidus pagal LR darbo kodekso 143 str. 2d. 2p. darbuotojui gali būti leista  iki 30 dienų neatvykti į darbą. Už tą laikotarpį darbo užmokestis nemokamas.

 

IV. DARBO UŽMOKESTIS

  

46. Ligoninėje taikomas darbo sutarties sąlygose numatytas tarnybinis atlyginimas.

47. Darbuotojams gali būti mokamas priedas prie atlyginimo, kurio dydį, dažnumą ir mokėjimo tvarką nustato ir atšaukia ligoninės direktorius.

48. Darbo užmokesčio fondas priklauso nuo įstaigos veiklos rezultatų : darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo fondas neturi viršyti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės darbo apmokėjimo tvarkoje nustatyto  ligoninės metinių pajamų procento.

49. Darbo užmokesčio fondą ir darbo apmokėjimo tvarką tvirtina ligoninės direktorius, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba.

50. Sudarant darbo sutartį su darbuotoju, aptariamas darbo užmokesčio dydis priklausomai nuo darbuotojo kvalifikacijos, atliekamo darbo apimties ir kitų jo sąlygų.  Aptariami užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminai.

51. Darbo krūvio padidinimas gali būti paskirstomas esamiems darbuotojams atitinkamai už jį apmokant.

52. Už darbą švenčių dienomis mokamas dvigubas darbo užmokestis.

53. Esant finansinėms galimybėms, darbuotojams gali būti skiriamos premijos priklausomai nuo darbuotojų darbo rezultatų.

54. Mirus darbuotojui ar darbuotojo  artimiems giminaičiams (sutuoktiniui, tėvams, vaikams) darbuotojui ar jį palaidojusiam asmeniui gali būti išmokama 2 MGL (minimalus gyvenimo lygis) pašalpa.

55. Esant sunkiai materialinei padėčiai (dėl sunkios ligos, stichinės nelaimės ar turto netekimo atveju) pašalpa gali būti padidinta iki 4 minimalių mėnesinių algų  dydžio.

56. Mokesčiai už bankines operacijas, pervedant darbuotojų darbo užmokestį, draudimo įmokas, įvairius išskaitymus iš darbo užmokesčio, apmokami įstaigos lėšomis.

57. Darbuotojams, kurie laiko stojamuosius egzaminus ar mokosi, mokėjimo už mokymosi laiką klausimas sprendžiamas šalių susitarimu.

58. Darbuotojams, kuriems dėl darbo privaloma pasitikrinti sveikatą, už darbo laiką, sugaištą tikrinant sveikatą, mokamas vidutinis darbo užmokestis.

V. DARBO DRAUSMĖ

 

59. Už gerą darbo pareigų atlikimą, našų, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat už kitus nuopelnus ligoninei darbdavys gali skatinti darbuotojus.

60. Darbuotojo paskatinimas skelbiamas ligoninės direktoriaus įsakymu.

61. Darbuotojams pažeidusiems darbo drausmę skiriamos drausminės nuobaudos.

62. Darbo drausmės pažeidimas suprantamas kai darbuotojas dėl savo kaltės nevykdo arba netinkamai atlieka jam pavestas darbo pareigas, aptartas darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose, instrukcijose, pažeidžia teisės aktus, reglamentuojančius jo darbą, technologinę drausmę, ir šias ligoninės darbo tvarkos taisykles, darbų, priešgaisrinės, civilinės saugos instrukcijas, savo veiksmais ar neveiksnumu trukdo tinkamai atlikti darbo pareigas kitiems darbuotojams, nevykdo ar netinkamai vykdo teisėtus darbdavio ar jo atstovo, tiesioginio vadovo nurodymus.

63. Darbuotojas atleidžiamas iš darbo iš anksto jo neįspėjus, jeigu jis nerūpestingai atlieka savo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam buvo taikytos drausminės nuobaudos arba jei darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas.

64. Apie darbuotojo darbo drausmės pažeidimą vadovas, kuriam darbuotojas yra pavaldus, turi surašyti darbo drausmės pažeidimo aktą, kuriame išsamiai būtų išdėstyti faktai ir aplinkybės dėl darbo drausmės pažeidimo ir apie pažeidimą pranešti įstaigos vadovui.

65. Įstaigos vadovas ir teisės ir personalo skyrius turi nustatyti darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir įmonei padarytą žalą dėl darbuotojo kaltės ar neatsargumo.

66. Darbuotojas turi teisę drausminę nuobaudą apskųsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka

67. Drausminė nuobauda galioja vienerius metus nuo jos paskyrimo dienos.

68. Drausminė nuobauda gali būti panaikinta dar nepasibaigus jos galiojimo terminui.

VI.  DARBDAVIO IR DARBUOTOJO PAREIGOS IR TEISĖS

 

69. Darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais.

70. Užtikrinti darbuotojams darbo užmokesčio mokėjimą sutarto dydžio ir sutartais terminais.

71. Darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas, kai keičiamas įstaigos paslaugų profilis, arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais.  Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo įstatymo nustatyta tvarka.

72. Darbdavys turi teisę, esant darbuotojo sutikimui, perkelti darbuotoją į kitą darbą neatsižvelgiant į darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją.

73. Įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka darbdavys turi teisę savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį su darbuotoju.

74. Darbdavys  vadovaujasi visomis LR darbo kodekso suteiktomis teisėmis.

75. Darbuotojai privalo atlikti darbo sutartyje sulygtą darbą.

76. Darbuotojas neturi teisės be darbdavio ar jo įgalioto asmens sutikimo savo darbą pavesti atlikti kitam asmeniui.

77. Darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui materialinę žalą, kuri atsirado LR darbo kodekso 248 str. numatytais pagrindais, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.

78. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, kuri atsirado LR darbo kodekso 255 str. numatytais pagrindais.

79. Darbuotojas, kuriam buvo nustatytas neįgalumas, privalo pateikti darbdaviui pažymą.

80. Darbuotojai turi teisę naudotis visomis LR darbo kodekso numatytomis teisėmis ir garantijomis.

  

VII. BENDRIEJI VIDAUS TVARKOS REIKALAVIMAI

 

81. Siekiant išsaugoti įstaigos prestižą, turi būti užtikrintas maksimalus dėmesys pacientams, klientams ir pavyzdinė aptarnavimo bei darbo drausmė.

82. Kiekvienoje darbo vietoje ir patalpose turi būti švaru ir tvarkinga.

83. Kabinetuose draudžiama laikyti pašalinius daiktus, kurie nesusiję su darbu.

84. Be direktoriaus ar jo įgalioto asmens nurodymo pašaliniams asmenims draudžiama naudotis įstaigos technika (kompiuteriais, telefonais, faksais, dauginimo ir spausdinimo technika ir pan.).

85. Turi būti užtikrinta, kad pašaliniai asmenys negalėtų susipažinti su įstaigoje esančia konfidencialia informacija. Pašaliniams asmenims draudžiama leisti likti patalpose vieniems.

86. Įstaigoje turi būti vengiama nereikalingo triukšmo, palaikoma dalykinė darbo atmosfera.

87. Nepalikti patalpose be priežiūros  įjungtų elektros šildymo prietaisų, laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų.

88. Darbuotojai privalo laikytis saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų, su kuriomis jie supažindinami prieš pradėdami darbą.

89. Už vidaus tvarkos laikymąsi atsako kiekvienas darbuotojas asmeniškai, o kontroliuoja skyrių vedėjai ar šioms funkcijoms paskirti asmenys.

 

VIII. BENDROSIOS DARBUOTOJŲ IR PADALINIŲ VADOVŲ PAREIGOS

 

90. Įstaigos darbuotojai privalo:

90.1. Bendraujant su interesantais, rodyti jiems dėmesį, būti mandagūs ir atidūs, išsiaiškinę interesantų tikslus ir pageidavimus, jiems padėti. Jei darbuotojas nekompetentingas spręsti interesanto problemą, turi nurodyti, kas galėtų spręsti.

90.2. Saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, mokėti saugiai dirbti, žinoti ir vykdyti saugos norminių aktų, įstaigos saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimus.

90.3. Ateiti į darbą nustatytu laiku. Jeigu į darbą neateinama dėl svarbių priežasčių (liga, avarija, nelaimintas atsitikimas ar pan.), pranešti apie tai kaip  galima greičiau (jeigu to neįmanoma padaryti pačiam, reikia, kad tai padarytų šeimos narys arba kitas asmuo) tiesioginiam vadovui, kuris nedelsiant informuoja teisės ir personalo skyrių.

90.4. Jeigu darbuotojas suserga ir gauna nedarbingumo pažymėjimą, apie tai privalo pranešti tą pačią dieną savo tiesioginiam vadovui. Darbuotojas apie pratęstą nedarbingumo pažymėjimo terminą nedelsiant informuoja skyriaus administraciją.

90.5. Saugoti informaciją, susijusia su  pacientais, taip pat kitą informaciją, kuri yra konfidenciali. Pažeidus šį punktą atsakyti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

90.6. Įstaigos darbuotojams darbo vietoje draudžiama darbo metu arba po darbo užsiimti veikla, nesusijusia su tiesioginėmis savo pareigomis.

90.7. Įstaigos darbuotojams draudžiama darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, kitas toksines ar narkotines medžiagas, būti neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, toksinių medžiagų ar medicininių preparatų. Įtarus darbuotoją neblaiviu ar apsvaigusiu darbo vietoje, surašomas nušalinimo nuo darbo aktas ir surašomas siuntimas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Darbuotojas nedelsiant privalo atlikti minėtą apžiūrą. Nušalintą darbuotoją atlikti medicininės apžiūros lydi padalinio vadovas ar kitas jo paskirtas asmuo. Pasitvirtinus neblaivumo ar apsvaigimo faktui, už šį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, darbdavys gali taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

Darbuotojams draudžiama rūkyti ligoninėje ir jos teritorijoje.

90.8. Už darbo tvarkos taisyklių nevykdymą darbuotojai baudžiami drausminėmis nuobaudomis.

 

  IX. DARBO GINČAI

 

91.  Darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ir kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kurio nepavyko sureguliuoti derybomis.

92. Darbo ginčus nagrinėja:  darbo ginčų komisija ir teismas.

 

X. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

 

93. Taisyklės galioja nuo jų patvirtinimo dienos visiems įstaigos darbuotojams.

94. Visi darbuotojai turi būti supažindinti su šiomis taisyklėmis pasirašytinai ir jos skelbiamos viešai.

95. Nepageidaujantis dirbti taisyklėse nustatyta tvarka darbuotojai turi apie tai pranešti raštu įstaigos direktoriui.

________________________________________

 

SUDERINTA

LSSO pirminės grupės pirmininkas

Aušra Paberžienė

 

Šis įrašas paskelbtas: Ketvirtadienis, rugsėjo 1st, 2011 16:23 ir įkeltas į kategoriją Teisinė informacija. Jūs galite sekti šio įrašo komentarus prenumeruodami RSS 2.0 srautą.

 

Atnaujinta 2018-04-16 15:36 ; Šis turinys atnaujintas 2014-01-10 16:28