VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Įstatai

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2012 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-300

 

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS

,,ROKIŠKIO PSICHIATRIJOS LIGONINĖS‘‘

ĮSTATAI

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Viešoji įstaiga Rokiškio psichiatrijos ligoninė yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešoji sveikatos priežiūros įstaiga (toliau tekste – įstaiga), teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartis su užsakovais.

2. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi šiais įstatais, Civiliniu kodeksu, Sveikatos priežiūros įstaigų, Viešųjų įstaigų ir kitais įstatymais ir teisės aktais.

3. Įstaiga yra ne pelno siekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, sąskaitas bankuose.

4. Įstaigos buveinė Vytauto g. 47, LT4820, Rokiškis.

5. Įstaigos teisinė forma – viešoji įstaiga. Įstaiga pagal savo prievoles atsako tik jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Įstaiga neatsako pagal dalininko prievoles, o dalininkas neatsako pagal įstaigos prievoles, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

6. Įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

7. Įstaigos veiklos laikotarpis neribotas.

 

II. ĮSTAIGOS TIKSLAS IR VEIKLOS SRITYS

 

8. Įstaigos veiklos tikslai – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, siekiant sumažinti jų sergamumą, mirtingumą, kokybiškai teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ligoniams su psichikos negalia, taip pat priverstinai gydomiems pacientams, padariusiems nusikalstamas veikas ir pripažintiems nepakaltinamais bei užtikrinti šių asmenų apsaugą.

9.  Pagrindinės įstaigos veiklos sritys:

9.1. asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurias teikti teisę suteikia  įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija, organizavimas ir teikimas;

9.2. priverstinai gydomų pacientų apsaugos ir priežiūros užtikrinimas, elgesio analizė, kontrolė ir korekcija;

9.3. nusikaltimo pasikartojimo rizikos vertinimas ir prognozė;

9.4. priverstinai gydomų pacientų užimtumo ir kasdienės veiklos organizavimas;

9.5. vertinimo išvadų pateikimas teismams;

9.6. individualių rekomendacijų ir psichosocialinės reabilitacijos planų sudarymas iš        ligoninės išrašomiems pacientams;

9.7.  metodinės, informacinės ir konsultacinės pagalbos socialiniams darbuotojams ir kitiems specialistams teikimas arba organizavimas;

9.8.  projektų rengimas ir dalyvavimas kitų institucijų projektuose;

9.9. bendradarbiavimas su šalies ir užsienio gydymo, teismo psichiatrijos, psichosocialinės  bei  profesinės reabilitacijos įstaigomis;

9.10. specialistų ruošimas;

 

9.11. socialinių ir teisinių paslaugų teikimas;

9.12. kitos įstatymams bei kitiems teisės aktams neprieštaraujančios veiklos vykdymas, siekiant Įstaigos tikslų.

10. Jeigu veiklai, numatytai įstaigos įstatuose, reikalinga licencija (leidimas), tai tokią licenciją (leidimą) įstaiga privalo turėti.

 

 

 

III.  ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS

 

11. Vykdydama įstatuose numatytą veiklą, įstaiga turi teisę:

11.1. turėti sąskaitas bankuose, savo ženklą;

11.2. pirkti ar kitokiais būdais įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, naudoti, valdyti, disponuoti juo įstatymų bei šių įstatų nustatyta tvarka;

11.3. teikti bei gauti labdarą ir paramą;

11.4. sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus;

11.5. dalininkams pritarus, steigti filialus, juos reorganizuoti ir likviduoti, dalininko teisėmis dalyvauti kitų įstaigų veikloje;

11.6. stoti į nepelno organizacijų asociacijas ir dalyvauti jų veikloje;

11.7. naudoti įstaigos lėšas įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti;

11.8. skelbti konkursus, susijusius su įstaigos veikla.

11.9. teikti mokamas paslaugas.

12. Įstaiga privalo:

12.1 užtikrinti būtinąją psichiatrijos ir pirmąją medicinos pagalbą;

12.2. įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą tvarką;

12.3. teikti nemokamas planinės sveikatos priežiūros paslaugas, įsitikinus, kad pacientas turi teisę į tokias paslaugas;

12.4. teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje;

12.5. naudoti sveikatos priežiūros technologijas, nustatyta tvarka aprobuotas ir (ar) leistas naudoti Lietuvos Respublikoje;

12.6. pildyti ir saugoti pacientų gydymo stacionare ir asmens sveikatos istorijas, ambulatorines korteles, kitą medicininę dokumentaciją bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms įstatymų bei Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;

12.7. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atlyginti žalą, padarytą paciento sveikatai;

12.8. saugoti paciento medicininę paslaptį, išskyrus atvejus, kai įstaiga privalo pateikti informaciją apie pacientą arba kai pacientas sutinka, kad informacija apie jį būtų teikiama;

13. Įstaiga vykdo buhalterinę apskaitą, teikia finansinę, buhalterinę ir statistinę informaciją valstybės institucijoms ir moka mokesčius įstatymų numatyta tvarka.

14.  Įstaiga gali turėti kitų teisių ir pareigų, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams bei kitiems teisės aktams.

IV. ĮSTAIGOS DALININKAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS, NAUJŲ DALININKŲ PRIĖMIMO TVARKA

 

15. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie šiuose įstatuose numatyta tvarka yra perdavę įstaigai įnašą, ar asmenys, kuriems dalininko teisės yra perleistos įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka, yra įstaigos dalininkai.

16. Įstaigos steigėjai, įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka perdavę Įstaigai įnašą, tampa Įstaigos dalininkais.

17. Įstaigos dalininkai ir jų įnašų vertė yra įrašomi įstaigos dokumentuose, o kiekvienam dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas.

18. Jeigu dalininkas papildomai perduoda įstaigai įnašus, parduoda ar kitaip perleidžia dalininko teises kitam asmeniui, turi būti atitinkamai pakeičiami įrašai įstaigos dokumentuose ir pakeičiami įnašų vertę patvirtinantys dokumentai.

19. Dalininkas turi teisę:

19.1. dalyvauti ir balsuoti įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose;

19.2. susipažinti su įstaigos dokumentais ir gauti informaciją apie įstaigos veiklą;

19.3. gauti likviduojamos įstaigos turto dalį, kurios vertė negali būti didesnė, nei nurodyta jo įnašų vertę patvirtinančiame dokumente;

19.4. šių įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dailininko teisės gali būti perduotos kitiems juridiniams asmenims Viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais;

19.5. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų įstaigos organų sprendimus ar pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, įstaigos įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams, ar prašydama uždrausti įstaigos valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius įstaigos valdymo organo kompetenciją kitas įstatymuose nustatytas teises.

20. Nauji dalininkai nepriimami.

 

V. DALININKO TEISIŲ PERLEIDIMO KITIEMS ASMENIMS TVARKA

 

21. Apie savo sprendimą perleisti įstaigos dalininko teises dalininkas turi raštu pranešti įstaigos vadovui, nurodydamas duomenis apie asmenį (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), kuriam ketina perleisti savo teises, o taip pat – perleidimo būdą ir numatomą sandorio datą. Apie gautą dalininko pranešimą įstaigos vadovas per 5 dienas turi informuoti kitus dalininkus. Pirmenybės teisę perimti dalininko teises turi esami dalininkai.

22. Asmuo, įsigijęs dalininko teises, tampa įstaigos dalininku nuo jo įregistravimo įstaigos dokumentuose. Įstaigos vadovas, gavęs dalininko teisių perleidimo sandorį patvirtinantį dokumentą, per 3 dienas turi atlikti naujo dalininko registravimą. Šio dalininko turimų balsų skaičius, įgyvendinant jo teisę balsuoti visuotiniame dalininkų susirinkime, lygus jam teises perleidusio dalininko turėtam balsų skaičiui.

23. Apie tai, kad yra įregistruotas naujas įstaigos dalininkas, įstaigos vadovas per 5 dienas šių įstatų nustatyta tvarka turi pranešti įstaigos dalininkams.

VI. DALININKŲ ĮNAŠŲ PERDAVIMO VIEŠAJAI ĮSTAIGAI TVARKA

 

24. Įstaigos dalininkų kapitalas yra lygus dalininkų įnašų vertei.

25. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik papildomais įnašais. Papildomas įnašas įstaigai perduodamas dalininko iniciatyva. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas.

26. Dalininkų įnašai įstaigai perduodami tokia tvarka:

26.1. pinigai įnešami į įstaigos sąskaitą;

26.2. turtas įstaigai perduodamas surašant perdavimo aktą.

27. Perdavimo aktą pasirašo turtą perduodantis dalininkas ir įstaigos vadovas. Perduodant turtą, įstaigai turi būti pateikta ir šio turto vertinimo ataskaita. Turto vertinimas atliekamas dalininko lėšomis.

 

VII. ĮSTAIGOS ORGANAI IR JŲ KOMPETENCIJA

 

28. įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.

29.  įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per savo dalininkus.

30. įstaigos organai yra visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas viešosios įstaigos vadovas – direktorius. Įstaigoje taip pat yra sudaromi kolegialūs organai: stebėtojų taryba, gydymo taryba, slaugos taryba, medicinos etikos komisija.

31. Visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi viešosios įstaigos dalininkai. Įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo dieną esantys viešosios įstaigos dalininkais. Jei visų dalininkų įnašų dydžiai lygūs, tai kiekvienas dalininkas visuotiniame dalininkų susirinkime turi vieną balsą. Jei dalininkų įnašų dydžiai skirtingi, tai mažiausios vertės dalininko įnašas suteikia dalininkui vieną balsą, o kitų dalininkų balsai apskaičiuojami, jų įnašo vertę dalinant iš mažiausios vertės dalininko įnašo. Įstaigos vadovas ir kitų organų nariai, jeigu jie nėra dalininkai, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkų pritarimu gali dalyvauti ir kiti asmenys.

32. Visuotinis dalininkų susirinkimas:

32.1.tvirtina, keičia ir papildo įstaigos įstatus;

32.2. nustato paslaugų, kainas ar jų nustatymo taisykles pagal galiojančius teisės aktus;

32.3. skiria ir atleidžia įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas;

32.4. sudaro kolegialius organus;

32.5. tvirtina metinę finansinę atskaitomybę;

32.6. nustato informaciją, kuri pateikiama visuomenei apie įstaigos veiklą;

32.7. priima sprendimą dėl įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;

32.8. priima sprendimą dėl įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimą;.

32.9. priima sprendimą pertvarkyti įstaigą;

32.10. priima sprendimą likviduoti įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą;

32.11. skiria ir atleidžia likvidatorių, kai Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais atvejais sprendimą likviduoti įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas;

32.12. nustato įstaigos vidaus kontrolės tvarką;

32.13. priima sprendimą dėl įstaigos audito ir renka audito įmonę;

32.14. nustato įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus arba paveda juos patvirtinti pačiai įstaigai;

32.15. sprendžia kitus viešųjų įstaigų įstatyme, kituose teisės aktuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai paskirtus klausimus.

33. Šių įstatų 33.8-33.10 punktuose nurodyti visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma. Sprendimai kitais klausimais priimami paprasta dalyvaujančiųjų susirinkime balsų dauguma.

34. Įstaigos vadovas ir kitų organų nariai, jeigu jie nėra dalininkai, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkų pritarimu gali dalyvauti ir kiti asmenys.

35. Už visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą atsako įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo dienos turi pranešti apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą dienraštyje „Lietuvos Rytas“ arba raštu turi pranešti kiekvienam dalininkui ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo dienos. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šio termino, jei su tuo raštiškai sutinka visi dalininkai. Dalininkų rašytiniai sutikimai turi

būti pridėti kaip priedas prie visuotinio dalininkų susirikimo protokolo ir saugomi įstaigoje teisės aktų nustatyta tvarka.

36. Kasmet per keturis mėnesius nuo įstaigos finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Įstaigos vadovas eiliniam visuotiniam  dalininkų susirinkimui privalo pateikti įstaigos metinę finansinę atskaitomybę ir praėjusių finansinių metų įstaigos veiklos ataskaitą.

37. Įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas Viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi įstaigos dalininkas ar valdymo organo narys.

38. Visuotiniai dalininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi būti pateikiami dalininkams. Protokole turi būti nurodyta: visuotinio dalininkų susirinkimo vieta ir laikas, dalininkų skaičius, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, sprendimai. Prie protokolo turi būti pridedamas jame dalyvavusių dalininkų sąrašas ir informacija apie susirinkimo sušaukimą. Visuotinio dalininkų susirinkime dalyvaujančių asmenų reikalavimu į protokolą turi būti įrašoma jų pareikalauta informacija. Visi pakeitimai, papildymai protokole turi būti aptarti. Protokolas nerašomas, jei sprendimą pasirašo visi dalininkai.

39. Jei įstaigoje yra vienintelis dalininkas, jis vadinamas įstaigos savininku, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams.

40. Įstaigos vadovas yra vienasmenis įstaigos valdymo organas. Jį skiria ir atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareigybės nuostatus, skatina ir skiria nuobaudas visuotinis dalininkų susirinkimas. Įstaigos vadovas pradeda eiti pareigas nuo paskyrimo, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip. Darbo sutartį su įstaigos vadovu sudaro ir nutraukia visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Apie įstaigos vadovo paskyrimą ar atleidimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

41. Įstaigos vadovu gali būti fizinis asmuo, kurio kvalifikacija atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Įstaigos vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų. Su įstaigos vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Darbo ginčai tarp įstaigos vadovo ir įstaigos nagrinėjami teisme. Įstaigos vadovas gali suteikti įgaliojimus toms funkcijoms, kurios jam priskirtos, vykdyti.

42. Įstaigos vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimais ir pareigybės nuostatais.

43. Įstaigos vadovo kompetencijai priskiriama:

43.1. organizuoti įstaigos veiklą ir veikti įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis;

43.2. sudaryti ir nutraukti darbo sutartis su įstaigos darbuotojais;

43.3. rengti įstaigos veiklos planus ir veiklos ataskaitas;

43.4. organizuoti visuotinius dalininkų susirinkimus;

43.5. pranešti dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės įstaigos veiklai

43.6. įgyvendinti visuotinio dalininkų susirinkimo priimtus sprendimus;

43.7. atidaryti ir uždaryti sąskaitas bankuose;

43.8 užtikrinti perduoto pagal panaudos sutartį ir įstaigos turto efektyvų panaudojimą ir jo apsaugą;.

43.8. eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui teikti praėjusių finansinių metų įstaigos veiklos ataskaitą;

43.9. įstaigos vardu pasirašyti dokumentus ir įgalioti kitus asmenis vykdyti vadovo kompetencijos funkcijas;

43.10. gavus dalininkų raštišką sutikimą, pasirašyti sutartis dėl įstaigai panaudos būdu priklausančio dalininkų ilgalaikio turto pardavimo, perleidimo, mainų, išnuomojimo, įkeitimo, garantavimo ar laidavimo juo, kitų subjektų prievolių vykdymo;

43.11. nustatyti įstaigos struktūrą, darbuotojų atlyginimus, skirti darbuotojams paskatinimus ir drausmines nuobaudas;

43.12. tvirtinti įstaigos vidaus darbo tvarkos taisykles, darbuotojų pareigybių nuostatus, kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus;

43.13. kreiptis į dalininkus dėl įstaigos padalinių reorganizavimo ar likvidavimo;

43.14. tvirtinti įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, darbo užmokesčio fondą;

43.15. sukurti ir prižiūrėti įstaigos vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolės, sistemą. Jei įstaiga valdo, naudoja valstybei ir/ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį turtą ir juo disponuoja, vidaus kontrolės sistema turi būti kuriama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatas;

43.16. atstovauti įstaigai teisme, valstybės ir savivaldybių valdymo organuose ir santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;

43.17. rengti padalinių ir filialų vadovų atestaciją;

43.18. sudaryti finansinę atskaitomybę;

43.19. pateikti dokumentus ir duomenis juridinių asmenų registrui;

43.20. pranešti dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės viešosios įstaigos veiklai;

43.21. organizuoti viešosios įstaigos dalininkų registravimą;

43.22. pateikti  informaciją apie viešosios įstaigos veiklą visuomenei;

43.23. paskelbti viešą informaciją;

43.24. naudoti laikinai laisvas įstaigos lėšas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

43.25. turėti kitų teisių ir pareigų, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, kitiems teisės aktams.

44. Įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams įstaigos veiklos viešumui užtikrinti.

45. Įstaigos stebėtojų taryba sudaroma iš 5 narių – dviejų įstaigos dalininko paskirtų atstovų,  vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto tarybos nario, vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto  visuomenės atstovo ir vieno įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų arba darbo tarybos paskirto atstovo.

46. Į 45 punkte nurodytų institucijų vadovus įstaigos vadovas registruotu laišku kreipiasi su prašymu deleguoti savo atstovą į stebėtojų tarybą. Gavęs atsakymus, per 30 dienų įstaigos vadovas savo įsakymu patvirtina Stebėtojų tarybos sudėtį.

47. Stebėtojų taryba atlieka savo funkcijas iki bus sudaryta nauja stebėtojų taryba. Stebėtojų tarybai vadovauja pirmininkas, kurį iš savo narių renka stebėtojų taryba. Pirmininkas privalo sušaukti stebėtojų tarybos posėdžius ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius. Stebėtojų taryba gali priimti sprendimus, jei jos posėdyje dalyvauja pirmininkas ir bent vienas narys. Stebėtojų tarybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas. Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato įstaigos stebėtojų tarybos darbo nuostatai, kuriuos tvirtina įstaigos vadovas.

48. Stebėtojų tarybos narys gali atšauktas jį delegavusios 45 punkte nurodytos institucijos sprendimu. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti stebėtojų tarybos kadencijai nesibaigus. Stebėtojų tarybos narį atšaukus ar jam atsistatydinus, stebėtojų tarybos nariu šių įstatų nustatyta tvarka gali tapti kitas asmuo, kurį šių įstatų nustatyta tvarka deleguoja 45 punkte nurodytos institucijos vadovas, delegavęs atšauktą ar atsistatydinusį stebėtojų tarybos narį.

49. Stebėtojų tarybos nariai turi teisę dalyvauti visuotinio dalininkų susirinkimuose be balso teisės bei gauti informaciją apie įstaigos vykdomą veiklą. Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams neatlyginama.

50. Stebėtojų tarybos kompetencija:

50.1. Analizuoti įstaigos veiklą.

50.2. Išklausyti ir įvertinti įstaigos vadovo parengtą metinės  veiklos ataskaitą.

50.3. Stebėtojo teisėmis dalyvauti įstaigos administracijos organizuotame konkurse padalinių bei filialų vadovų pareigoms ir pareikšti savo nuomonę dalininkui.

51. Įstaigos gydymo taryba sudaroma iš įstaigos padalinių, filialų gydytojų. Gydymo tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas arba jo įgaliotas administracijos darbuotojas. Įstaigos gydymo tarybą sudaro ir atšaukia visuotinis dalininkų susirinkimas pagal įstaigos vadovo pateiktus pasiūlymus.

52. Įstaigos gydymo taryba:

52.1. Svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus.

52.2. Periodiškai rengia klinikines konferencijas.

52.3. Svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus.

52.4. Siūlo įstaigos vadovui sudaryti įstaigoje gydytų pacientų mirčių, epidemiologijos klausimų nagrinėjimo ir kitas su asmens priežiūra susijusias komisijas.

53. Gydymo taryba svarstomais klausimais teikia rekomenduojamojo pobūdžio pasiūlymus administracijai. Jei įstaigos administracija su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba jį gali pateikti dalininkams.

54. Įstaigos slaugos taryba sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų slaugos specialistų. Slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas arba jo įgaliotas administracijos darbuotojas. Įstaigos slaugos tarybą sudaro ir atšaukia visuotinis dalininkų susirinkimas pagal įstaigos vadovo pateiktus pasiūlymus.

55. Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Svarstomais klausimais slaugos taryba gali pateikti rekomenduojamojo  pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai. Jei administracija su pasiūlymu nesutinka, slaugos taryba jį gali teikti dalininkams.

56. Gydymo tarybos ir slaugos tarybos nuostatus tvirtina įstaigos vadovas.

57. Įstaigoje sudaroma medicinos etikos komisija, kuri kontroliuoja, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų. Įstaigos medicinos etikos komisiją sudaro ir atšaukia visuotinis dalininkų susirinkimas pagal įstaigos vadovo pateiktus pasiūlymus.

 

VIII. ĮSTAIGOS LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKA

 

58. Įstaigos lėšų šaltiniai:

58.1. privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo lėšos pagal sveikatos priežiūros sutartis su valstybine ir teritorinėmis ligonių kasomis ar savanoriškojo sveikatos draudimo įstaigomis;

58.2. dalininkų skirtos lėšos;

58.3. valstybės ir savivaldybių biudžetų tiksliniai asignavimai;

58.4. valstybės investicinių programų lėšos;

58.5. Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai;

58.6. lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų pagal sutartis už suteiktas mokamas paslaugas ar sutartinius darbus;

58.7. lėšos, gautos kaip labdara, parama, dovana, taip pat gautos pagal testamentą;

58.8. skolintos lėšos;

58.9. pajamos už parduotą ar išnuomotą įstaigos turtą;

58.10. kitos teisėtai įgytos lėšos teisės aktų nustatyta tvarka.

59. Kiekvienais metais įstaiga sudaro iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, privalomojo sveikatos draudimo fondo bei iš kitų šaltinių gaunamų lėšų išlaidų sąmatas.

60. Prekių, darbų ir paslaugų pirkimus įstaiga vykdo vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu.

61. Lėšas, gautas kaip labdarą ar paramą, taip pat pagal testamentą, įstaiga naudoja labdaros (paramos) teikėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai. Šios lėšos ir lėšos, gautos iš valstybės ar savivaldybių, laikomos atskirose įstaigos lėšų sąskaitose.

62. Įstaigos pajamos skirstomas tokia tvarka:

62.1. įstaigos įstatuose numatytai veiklai bei įsipareigojimams įgyvendinti;

62.2. įstatymų nustatytiems biudžeto mokesčiams;

62.3. įstaigos personalo kvalifikacijai kelti;

62.4. naujoms sveikatos priežiūros technologijoms įsigyti ir įdiegti;

62.5 patalpų paprastąjam bei kapitaliniam remontui bei rekonstrukcijai;

62.6. įstaigos darbuotojų kultūrinėms ir socialinėms reikmėms;

62.7. vienkartinėms išmokoms ir materialinei pagalbai nelaimės atveju.

63. Įstaigos lėšos gali būti naudojamos šiais įstatais numatytai ir įstatymų neuždraustai veiklai.

 

IX. ĮSTAIGOS ĮSTATŲ PAKEITIMAS IR PAPILDYMAS

 

64. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstaigos įstatus turi įstaigos vadovas ir dalininkai. Įstatus keičia visuotinis dalininkų susirinkimas dalyvaujančių susirinkime dalininkų balsų dauguma. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.

65. Įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.

 

X. ĮSTAIGOS FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO BEI JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA

 

66. Filialas yra struktūrinis įstaigos padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį įstaigos funkcijų. Atstovybė yra struktūrinis padalinys, turintis teisę atstovauti įstaigos interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus įstaigos vardu.

67. Sprendimą steigti filialą ar atstovybę priima visuotinis dalininkų susirinkimas. Įstaigos filialas ir atstovybė veikia pagal nuostatus, kuriuos tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas. Be kitų įstatymų ar įstaigos vadovo nustatytų reikalavimų, nuostatuose turi būti nurodyta filialo ar atstovybės:

67.1. Pavadinimas.

67.2. Buveinė.

67.3. Veiklos tikslai.

67.4. Vadovo kompetencija.

67.5. Veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas.

67.6. Informacija apie įstaigą.

68. Darbo sutartį su filialo ar atstovybės vadovu įstaigos vardu sudaro ir nutraukia įstaigos vadovas.

69. Filialas ir atstovybė gali turėti subsąskaitas. Filialo ir atstovybės turtas apskaitomas įstaigos finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo ar atstovybės finansinėje atskaitomybėje.

70. Filialo ir atstovybės veikla nutraukiama visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu.

 

XI. INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO VISUOMENEI TVARKA

 

71. Įstaigos vadovas turi parengti ir pateikti eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui praėjusių finansinių metų viešosios įstaigos veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša. Bet kurio fizinio ar juridinio asmens reikalavimu įstaiga turi sudaryti sąlygas jos buveinėje su šia ataskaita susipažinti.

72. Įstaigos veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta:

72.1. informacija apie įstaigos veiklos tikslus, pobūdį ir veiklos rezultatus per finansinius metus;

72.2. įstaigos dalininkai ir kiekvieno jų įnašų vertė finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;

72.3. įstaigos gautos lėšos ir jų šaltiniai per finansinius metus ir šių lėšų panaudojimas pagal išlaidų rūšį;

72.4. informacija apie įstaigos įsigytą ir perleistą ilgalaikį turtą per finansinius metus;

72.5. įstaigos sąnaudos per finansinius metus, iš jų – išlaidos darbo užmokesčiui;

72.6. įstaigos darbuotojų skaičius finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;

72.7. įstaigos sąnaudos valdymo išlaidoms;

72.8. duomenys apie įstaigos vadovą, įstaigos išlaidos vadovo darbo užmokesčiui ir kitoms įstaigos vadovo išmokoms;

72.9. įstaigos išlaidos išmokoms su įstaigos dalininku susijusiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje.

73. Viešosios įstaigos veiklos ataskaitoje gali būti ir kita informacija, kurią nustato visuotinis dalininkų susirinkimas.

 

XII. PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ PASKELBIMO TVARKA. LEIDINYS, KURIAME SKELBIAMA VIEŠA INFORMACIJA

 

74. Pranešimai apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą, įstaigos likvidavimą, reorganizavimą bei kitais Viešųjų įstaigų ir kituose įstatymuose numatytais atvejais įstatymų nustatyta tvarka ir terminais skelbiami respublikos dienraštyje ,,Lietuvos Rytas‘‘ arba pranešama visiems įstatymų numatytiems asmenims pasirašytinai arba registruotu laišku. Pranešimuose turi būti nurodyta visa informacija, kurią pateikti reikalauja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas.

75. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimų projektai ir kiti dokumentai, su kuriais turi susipažinti dalininkai, išsiunčiami registruotais laiškais arba įteikiami kiekvienam dalininkui ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki visuotinio dalininkų susirinkimo. Pranešime apie visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta: susirinkimo data, laikas, vieta, susirinkimo darbotvarkė.

 

XIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

76. Įstatai yra teisinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi Įstaiga savo veikloje.

77. Įstaigos įstatai bei jų pakeitimai galioja tik juos įregistravus įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre.

78. Klausimai, neaptarti šiuose įstatuose, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

 

Įstatai pasirašyti:

 

Algimantas Liausėdas  2012-05-15

____________________________________________

(vardas, pavardė, parašas, data)

 

 

Šis įrašas paskelbtas: Penktadienis, balandžio 20th, 2012 16:02 ir įkeltas į kategoriją Teisinė informacija. Jūs galite sekti šio įrašo komentarus prenumeruodami RSS 2.0 srautą.

 

Atnaujinta 2018-04-16 15:36 ; Šis turinys atnaujintas 2014-01-13 9:12